Žvairumas

ŽVAIRUMAS – tai nuolatinis ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas. Dažniausiai žvairuoja vaikai. Apie 60-80 proc. atvejų žvairumas atsiranda antrųjų metų pabaigoje. Mažylis dažniausiai mato tik viena akimi, negali tiksliai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą, ir nukrypusi akis greitai visam laikui tampa silpnaregė. Kuo anksčiau vaikas pradeda žvairuoti, tuo blogesnė prognozė. Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Nuo 5 mėnesių susiformuoja abiakis matymas. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies. Jei giminėje yra žvairuojančių žmonių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima.

Dažniausia žvairumo rūšis – akomodacinė ezotropija, kai akys krypsta į nosies pusę. Jis dažniausiai atsiranda 1,5 – 4 metų vaikams. Žvairuoti gali toliaregiai vaikai. Šis negalavimas gydomas pliusiniais akiniais, koreguojančiais vaiko toliaregystę. Jei akiniais žvairumo išgydyti nepavyksta, reikia operuoti.

Kai akys krypsta į smilkinio pusę – divergentinis žvairumas. Gydomas pratimais, bet dažniausiai prireikia operuoti.

Paralyžinį žvairumą, kai paralyžiuoti akį judinantys raumenys, išgydyti sunkiausia. Jis gali būti įgimtas arba atsirasti po sunkios galvos smegenų ligos ar traumos.

Normalaus regėjimo žmogaus smegenys sujungia abiejų akių vaizdus ir sudaro iš jų trimatį vaizdą. Jeigu vaikas žvairuoja, trimatis vaizdas nesusidaro. Vaiko smegenys išsprendžia šią problemą: jos ignoruoja vaizdą, gautą iš abiejų akių. Nors abi akys mato normaliai, vaiką pasiekia tik vienos akies informacija.

Žvairumą reikia iš karto pradėti gydyti, nes gali sutrikti regėjimas.

Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Kartais mažylio geriau matanti akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai.