Progresiniai akiniai pakeičia keletą akinių: skirtų žiūrėjimui į tolį vidutiniu atstumu ir naudojamų skaityti. Nė su jokiais kitais skaitymo ir žiūrėjimo į tolį skirtais akiniais gerai nematysite tarpinio atstumo nuo 1m iki 3m. Tokiu atveju patogiausi progresiniai akiniai, su kuriais gerai matysite bet kokiu atstumu.
Progresiniuose akiniuose dėl ypatingo lęšio dizaino dioptrijos keičiasi palaipsniui nuo viršutinės lęšio dalies, užtikrinančios gerą tolimą matymą, iki apatinės, kuri leidžia gerai matyti iš arti. Tarpinė zona užtikrina gerą regėjimą vidutiniu atstumu, tarkime į kompiuterį.
Pagal tai, kaip greitai dioptrijos keičiasi, skiriami kieto ir minkšto dizaino progresiniai akinių lęšiai. Minkštam dizaine perėjimas yra laipsniškesnis, perėjimo kanalas ilgesnis, todėl prie šių akinių paprastai lengviau priprantama, tačiau tokių lęšių neįmanoma įdėti į siauresnį rėmelį. Kieto dizaino lęšiuose dioptrijų pasikeitimas staigesnis, juos galima įdėti ir į siauresnį akinių rėmelį, tačiau pirmą kartą skiriant gali būti sunkiau adaptuotis. Progresinių akinių privalumai:
- žmogus mato beveik kaip jaunas, t.y. visais atstumais nuo 30 cm ir toliau;
- nereikia atskirų akinių, skirtų žiūrėti į tolį ir iš arti, darbui kompiuteriu;
- nėra vaizdo peršokimo pereinant nuo tolumo zonos prie artumo (kaip bifokiniuose akiniuose);
- tinka nešioti vairuojant.
Palyginus su įprastais skaitymo akiniais, progresiniai lęšiai turi kiek siauresnį matymo lauką, lęšio šonuose esti vadinamos iškraipymo zonos, taigi kartais prie šių akinių tenka pasipratinti. Tačiau jie ypatingai patogūs, kai reikia skirtingų akinių žiūrėti įvairiu atstumu. Palyginus su kitais akiniais – bifokaliniais, skirtais taip pat presbiopijos korekcijai, progresiniai yra kosmetiškai gražesni, nes neturi matomos linijos, skiriančios skirtingas dioptrijas, nėra vadinamojo vaizdo peršokimo, leidžia gerai matyti ir tarpiniu atstumu (bifokaliniai akiniai užtikrina gerą matymą tik į tolį bei artį).
Fotochrominiai akinių lęšiai tamsėja nuo UV ir trumpabangių šviesos spindulių . Šie lęšiai buvo sukurti Šaltojo karo metais, tikintis sukurti tokį lęšį, kuris labai greitai užtamsės po branduolinio sprogimo. Fotochrominė medžiaga buvo pakankamo tamsumo ir tamsėjo pakankamai greitai. Civiliams fotochrominiai lęšiai tapo prieinami po 1960m.
Gaminant fotochrominį stiklą į borosilikatą pridedama sidabro halidų, kurie nuo UV spindulių virsta į sidabro atomą ir halogeną, o šie nuo IR spindulių jungiasi atgal. Reakcijai paspartinti dar dedama vario druskų. Greičiausiai tamsėjimo reakcija vyksta, esant dideliam UV kiekiui ir žemai temperatūrai. Todėl žiemą fotochrominiai lęšiai gali būti 20-30% tamsesni nei vasarą. Fotochrominiai lęšiai užtamsėja 50% per 5 minutes, bet tas procesas pilnai įvyksta per 20-40 min. Lęšis greičiau tamsėja , jei jis dažnai būna saulėje.
Fotochrominiai lęšiai negali pilnai pakeisti sulės akinių, nors jie dažniausiai nešiojami kaip viskam tinkantys akiniai. Jie mažiau tamsėja automobilyje ir kai saulė pakilusi 30 laipsnių kampu, nes neužtenka UV spindulių.
Kai kurie žmonės su blyškia oda atrodo negražiai su gelsvais ar gelsvai pilkais lęšiais patalpose. Fotochrominiai lęšiai su amžiumi sensta. Jaunystę gali sugrąžinti lęšio virinimas apie 1 val lengvai verdančiame vandenyje.
Fotochrominiai lęšiai yra sunkesni už baltus mineralinius lęšius. Jų spalva priklauso nuo optinio stiprumo. Plastikiniai fotocrominiai lęšiai gaminami ant CR -39 uždedant spiroindoleno sluoksnį, kuris keičia spalvą. Tamsumas nepriklauso nuo dioptrijų, bet kaip ir mineralinių lęšių didžiausias žemoje temperatūroje. Bet šie lęšiai netamsėja nuo matomos šviesos, o tik nuo UV, taigi automobilyje jie beveik netamsėja. Apsauga nuo UV yra iki 375nm, kai tuo tarpu mineralinių fotochromų tik 350nm.
- individualiai pritaikomi ir gaminami kiekvienam pacientui
- optimali korekcija įvairiomis kryptimis
- ypatingas komfortas
- puikus estetinis vaizdas