Tai tokia akių refrakcijos yda, kai daikto vaizdas akyje susidaro už tinklainės, todėl žmogus gerai mato toli esančius daiktus ir blogai – esančius arti. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, vaikui augant, toliaregystė dažniausiai išnyksta ir susiformuoja normali akis. Akies obuolio forma ir jos šviesą laužiančių terpių savybės yra paveldimos.
Jauni toliaregiai, turintys nedidelę refrakcijos ydą, iš pradžių sugeba prisitaikyti akomodacijos dėka (sugebėjimas matyti įvairiu atstumu esančius daiktus): labiau išsigaubia akies lęšiukas, padidėja jo laužiamoji galia, ir regimasis daiktas ryškėja. Tokie žmonės iki 40 metų nejaučia jokių regėjimo sutrikimų, gali matyti 100 proc. ir net nežinoti, kad yra toliaregiai. Tai – slaptoji toliaregystė. Kai toliaregystės yda yra vidutinė ar didelė, akis nebesugeba prisitaikyti, žmogus blogai mato daiktus iš arti. Tai – aiškioji toliaregystė. Tokiu atveju, norint gerai matyti, akis visą laiką turi akomoduoti, todėl ji pavargsta ir pasireiškia įvairūs akomodacinės astenopijos (akių nuovargio) požymiai – pradeda lietis vaizdas, akys greitai pavargsta, ima skaudėti akies obuolius ir net galvą, padidėja jautrumas, trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams gali išsivystyti žvairumas. Toliaregės akys turi polinkį į lėtinį konjunktyvitą, blefaritą, glaukomą.
Toliaregystė, skirtingai nei trumparegystė, neprogresuoja.Toliaregystė koreguojama akiniais su išgaubtais (pliusiniais) stiklais ar kontaktiniais lęšiais. Šios priemonės gerina matymą, išnyksta akių ir galvos skausmai, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat yra galimybė regėjimą pakoreguoti chirurginiu būdu – eksimeriniu lazeriu.Toliaregystės profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų regą du kartus per metus, racionaliai maitintis, laikytis dienos režimo, vengti streso.
